- patvartis
- patvártis sm. (1), patvartỹs (3b), pãtvartis (1) NdŽ žr. patvartė 1: Patvartyje trainiojasi bernai, neva šveisdami arklių pakinktus, neva valydami patvarčius I.Simon. Srutos bėga iš patvárčių Rs. Pavietrinės musys patvarčiaĩs laksto Ggr.
Dictionary of the Lithuanian Language.
